- suvokietėti
- suvokietė́ti intr. NdŽ, KŽ; M, LL326, Rtr 1. L, LTII498(Bs), DŽ1 pavirsti vokiečiu: Jau trys šimtai metų kaip notangėnai suvokietėjo, bet jų žemės vardas išliko gyvas iki pat mūsų dienų LEXX 453. Vokiečių pavergti prūsai suvokietėjo, jų kalba išnyko rš. Vienur kitur Rytprūsiuose salelėmis iki pat mūsų laikų išlikę nesuvokietėję lietuviai, baigiantis II Pasauliniam karui daugumas pasitraukė į Vakarus A.Sal. Vokietijo[je] dirbdavo ilgus metus ir paskui suvokietė́davo Slv. 2. DŽ1 pasidaryti vokiškam, įgauti vokišką formą ar pobūdį. 3. NdŽ tapti provokiškos orientacijos: Iš pradžių jis buvo tiek suvokietėjęs, kad ir kalbėti lietuviškai nenorėjęs V.Myk-Put. \ vokietėti; apvokietėti; išvokietėti; suvokietėti
Dictionary of the Lithuanian Language.